KODĖL ŽALIA?

Žemės ištekliai senka, žmonijos populiacija kas metus padidėja apie 90 000 000 žmonių, ir visi jie nori gyventi kokybiškai. Ką daryti, kad išssaugotume Žemę, kaip planetą, kuri tinkama gyventi ir kurti joje? Ar netapome savo nežabotų poreikių vergais, nesusimąstančiais apie rytojų ir gyvenančiais tik šiandiena? Ką daryti, kad ateinančios kartos minėtų mus su pagarba ir nesijaustų „apvogtos“? Į klausimą „ką daryti?“, iš dalies atsako Žalia Architektūra:

• taupyk energiją
• efektyviai naudok vandenį
• tausok gamtos išteklius
• globok augmeniją ir gyvūniją ir jos natūralią gyvenamąją aplinką
• kurk subalansuotą ir sveiką gyvenamąją aplinką žmogui
• naudok laisvą ir atsinaujinančią energiją (saulės, vėjo)

Taigi – Taupymas, Tausojimas, Globa ir Kūryba – kertiniai mūsų gyvensenos akmenys, kurie suteiks VILTĮ mūsų vaikams ir anūkams patirti pilnavertį gyvenimą, kupiną džiaugsmo ir laimės. Neatidėliokim – šiandien sutaupytas lašas rytoj pavirs upeliu, o poryt – sraunia upe, gaiviai nešančia savo tėkmę palaimingiems krantams.

KODĖL ŽALIA?

PRIVALUMAI PIRKĖJUI:

• energijos taupymas statant žaliai yra iki 14%-45%
• išlaikymas kainuoja 13% mažiau, ilgesnis pastato tarnavimo laikas
• sveikata – žalia statyba garantuoja sveiką aplinką, didesnį produktyvumą, mažesnį sergamumą
• galimybė brangiau išnuomuoti nekilnojamą turtą
• geresnis įvaizdis
• žalios statybos projektuose butai parduodami greičiau ir lengviau
• aukštas aplinkos lygis žaliuose projektuose

PRIVALUMAI INVESTUOTOJUI:

• tyrimais nustatyta, kad žaliuose projektuose pirkėjų pasitenkinimas 27% aukštesnis nei įprastuose projektuose
• investuotojas įgauna pirmenybę prieš konkurentus parduodant butus ar nuomojant patalpas
• pardavimai žaliuose projektuose yra apie 8% brangesni nei įprastuose
• investicijų grąža iki 7% greitesnė nei įprastuose projektuose
• investuotojo įvaizdis daug geresnis, kai jis vykdo žalius projektus – tai palengvina paskolų gavimus ir pardavimus
• žalias standartas pamažu įgauna teisinę bazę daugelyje šalių – jau dabar vykdant žalius projektus įgaunama patirtis, kas inspiruoja naujų projektų gavimą

BŪTIS

Kur ir kaip gyventi? Ar mes teisingai pasirenkame, ar aplinkybės leidžia mums pasirinkti? O gal tik desperatiškai renkamės tai, ką mums siūlo rinka, nesusimąstydami apie vaikus ir anūkus, kurie gyvens šitoje aplinkoje? Ar galime įtakoti sprendimams? Ar materialiniai išskaičiavimai neprasilenkia su sveiku protu ir ateities vizija? Ar netampame klajokliais, kurie išnaudoję gamtos resursus kraustomės kitur, kur jie dar nepaliesti? Bet juk vieną dieną atsitiks taip, kad kraustytis nebebus kur. Tad pasirinkdami sklypą ar gyvenamąją vietą turėtume atsižvelgti į šiuos faktorius:

• ar pasirinkta vieta yra mieste, gamtoje, apleistoje teritorijoje?
• ar vieta lengvai prieinama ekologiško transpoto atžvilgiu?
• ar visos reikalingos paslaugos prieinamos pėsčiomis arba minimaliomis transporto sąnaudomis?
• ar statant gyvenamą būstą, kuriant darbo vietą pažeidžiama natūrali gamta, susiklosčiusi vietovės fauna ir flora, ir kokios priemonės priimtos jai atkurti?
• kokios galimybės konkrečioje vietoje tausoti gamtos išteklius?
• ar numatytas vandens perdirbimas, elektros sąnaudų taupymas, ar šildymui ir vėdinimui naudojamos žalios technologijos?
• ar vietos bendruomenė atvira žalioms idėjoms?

Neįmanoma išspręsti visų reikalavimų, bet pasirinkite bent jau kelis iš čia siūlomų. Pateikit juos projektuotojams, projekto vystytojams, potencialiems kaimynams. Neskriauskit savęs, o juo labiau ateinančių kartų. Juk ateitis jau rytoj.

MEDŽIAGOS

Ar dažnai susimąstote, kokių medžiagų apsuptyje gyvenate, dirbate? Kaip sako vienas iš Merfio dėsnių: „kai prireikia pabelsti į medį, išaiškėja, jog visas pasaulis pagamintas iš plastiko“ ? Bet neapsigaukit – jei medis jūsų lauko terasai atgabentas iš kertamų Brazilijos Amazonės džiunglių, jūs tikrai nesat „žalias“. Lygiai taip pat jūs nesat „žalias“, jei naudojate natūralų akmenį savo vonios ar prieškambario apdailai – tuo atveju, jei jis atgabentas iš Kinijos. Ar pagalvojote kada, kiek anglies dvideginio išmetama į atmosferą, plukdant tokias medžiagas tūkstančius kilometrų? Todėl kartais plastikas, pagamintas iš perdirbtų atliekų yra „žalesnis“, nei jūs galėjote įsivaizduoti. Tad ką pataria žalia architektūra?

• įvertinkite, ar konstruktyvo bei apdailos medžiagoms pagaminti naudojamos ekologinės technologijos
• rinkitės kiek įmanoma vietinius gamintojus ir medžiagas – išvengsite gabenimo taršos
• įvertinkite medžiagų perdirbamumo galimybes – rinkitės ilgaamžišką, bet pakartotiniam naudojimui tinkamą produkciją
• pasidomėkite, ar medis yra iš pirminių (virgin) miškų, ar specialiai augintas statybinės pramonės reikmėms. Rinkitės pastarąjį.
• reikalaukite tiekėjų bei gamintojų medžiagų sertifikatų – rinkitės žalią produkciją
• įsitikinkite, jog medžiagos nėra toksiškos laikui bėgant, jas gaminant ar ateityje prireikus perdirbant
• naudokite perdirbtų medžiagų produktus – taip paremsite draugišką aplinkai pramonę
• įsitikinkite, ar jums yra reikalingos būtent tos medžiagos, kurias išsirinkote, ir įvertinkite reikiamą kiekį, kad tektų kuo mažiau išmesti

Išvardinti punktai reikalauja kaip laiko, taip ir intelektualinių sąnaudų, bet nepamirškit – taip jūs rūpinatės savo ir ateinančių kartų aplinka ir gerove.

VANDUO

Nors iš pirmo žvilgsnio mūsų planeta nestokoja vandens, bet iš tikrųjų net 97 procentai vandens Žemėje yra sūrus – jis nenaudojamas nei buityje, nei pramonėje. Viltys, jog greitai turėsime pigias vandens gėlinimo technologijas kol kas nepasiteisina, ir niekas nežino, kada jos bus įgyvendintos tokiame mastelyje, jog išspręsime gėlo vandens problemas, kurios jau skaudžiai ryškėja sausrų kamuojamuose regionuose. Deja, bet kol kas sunaudojame žymiai daugiau vandens, nei jis atsistato natūraliu būdu, tad ištekliai sparčiai senka. Ką siūlo žalioji architektūra?

• jau statybos metu pradėk taupyti vandenį, naudok jį pakartotinai, rink lietaus vandenį ir naudok jį technologiniams procesams, nereikalaujantiems geriamo vandens kokybės
• buityje mažink sąnaudas – naudok vandenį tausojančius prietaisus
• pakartotinai naudok vandenį – praustuvų, dušų, skalbimo mašinų, indaplovių vandenį (grey water) išvalyk ir panaudok dar kartą wc bakeliuose ir pan.
• užterštą vandenį (brown water) išvalyk ir panaudok teritorijos laistymui
• kaupk lietaus vandenį ir naudok jį buitinėms reikmėms
• kultivuok mažai drėgmės reikalaujančius augalus
• kiemo ir parkavimo dangoms naudok vandeniui pralaidžias medžiagas – taip garantuosi gruntinių vandenų atsistatymą
• naudok pažangias ir taupias technologijas vejos ir augalijos laistymui

Visos gyvybės pagrindas Žemėje – vanduo, tad ar nekertam šakos, ant kurios sėdime, beatodairiškai švaistydami jo išteklius?

ENERGIJA

Energijos panaudojimas Žemėje auga geometrine progresija, kaip ir jai pagaminti suvartojamos sąnaudos – naftos, dujų, anglių, medžio. Turėdami praktiškai neribotus saulės, vėjo ir vandens energetinius išteklius, nesugebame jų panaudoti racionaliai ir efektyviai. Energijos poreikiams patenkinti švaistomi neįkainuojami Žemės turtai, kurių atstatyti nei mes, nei ateinančios kartos nesugebės. Negana to, energijai pagaminti sukuriame tokią taršą, kurios pasekmės yra nepaprastai skaudžios, ir vargu ar įmanomos kompensuoti – klimato kaita planetoje tai akivaizdžiai įrodo. Ką siūlo žalioji architektūra?

• maksimaliai naudoti atsinaujinančių energijos išteklių galimybes – saulės, vėjo ir vandens energiją
• atsinaujinančius energetinius išteklius naudoti tiek elektros, tiek šildymo-šaldymo poreikiams
• statyti energetiškai taupius pastatus
• rinktis mažai energijos pagaminti reikalaujančias medžiagas
• tausoti energiją buityje – naudoti pažangius prietaisus
• apšvietimui maksimaliai išnaudoti natūralią šviesą, valdyti apšvietimą protingų technologijų pagalba
• pastatų vėsinimą ir šaldymą spręsti natūraliomis priemonėmis, tam panaudojant protingą orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu panaudojimą, natūralius bei dirbtinius vandens telkinius naudoti vėsinimo ir šildymo reikmėms
• pastatų lauko ir vidaus atitvaroms naudoti šiuolaikiškas efektyvias izoliacines medžiagas
• vykdyti senų pastatų renovacijas energijos taupymo tikslais
• naudoti žalių stogų ir sienų technologijas (šiuolaikiškos apželdinimo technologijos)
• naudoti geoterminę energiją šildymo ir šaldymo tikslams

Taupydami energiją ir jos išteklius pasitarnausime ateinančioms kartoms, o ir patys gyvensime švaresnėje ir žalesnėje aplinkoje. Mes tai galim!

GYVENIMO KOKYBĖ

Šiandien jau drąsiai galime pasakyti, jog gyvenimo kokybę apsprendžia ne prabanga ir išleistų pinigų kiekis gyvenamajai ar darbo aplinkai sukurti. Gyvenimo kokybę nustato oras, kuriuo mes kvėpuojame, vanduo, kurį mes geriame, švari nuo toksinų aplinka, kurioje mes būname, maistas, kurį vartojame. Turbūt pirmą kartą istorijoje ir architektai susivokė, jog ne tik puikus dizainas, brangios apdailos medžiagos ir pinigų kiekis, išleistas projektui realizuoti, gali sukurti tikrai kokybišką gyvenamąją ir darbo aplinką. Žalia architektūra nesiorentuoja į prabangią aplinką – ji teigia, jog sveiki, draugiški planetai ir jos gamtai sprendimai garantuoja saugų ir į ateitį orientuotą gyvenimo būdą. Beje, žalioji architektūra neigia tam tikroje visuomenės dalyje susiformavusią nuomonę, jog „rąstiniai namai su šiaudiniais stogais“ ir yra ekologiška ir „teisinga“ architektūra. Atvirkščiai – mes skatiname ir visapusiškai palaikome naujausių technologijų diegimą gyvenime tiek, kiek tai neprieštarauja mūsų ideologijai – gyventi ir leisti gyventi kitiems – mus supančiai florai ir faunai. Trumpai apibendrinant ir grįžtant prie principinių klausimų:

• sklypo pasirinkimo ir statybos metu naudoti žaliąją technologiją
• naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – vėją, saulę, vandenį
• naudoti žalias medžiagas
• tausoti energiją ir jos išteklius
• oro vėdinimui ir šaldymui naudoti pasyvias technologijas
• tausoti vandens išteklius
• naudoti dienos šviesą, o dirbtiniam apšvietimui pasitelkti protingo namo technologijas
• nenaudoti toksiškų, sunkiai perdirbamų medžiagų
• tausoti natūralią aplinkos ir sklypo augmeniją bei gyvūniją

Vienas žmogus negali nuveikti daug, bet visi kartu – mes galime pakeisti bei išsaugoti Planetą. Juk gali būti, ji tokia vienintelė, unikali Visatoje.

KADA IR KAIP?

Kada? Dabar, šiandien. Žemės ištekliai senka, žmonių populiacija auga, tad bet koks atidėjimas mums labai brangiai kainuos ateityje. Šiais laikais visi supranta, kodėl reikia būti žaliais. Visi nori ekologijos – Ekologiškas pasaulis… Ekologiška energija… Ekologiški produktai... Mes siūlome “Žaliąją statybą”.

Iš plačios „pasaulio“ (vyriausybės, valdžios institucijų, viešųjų įstaigų) perspektyvos, žalioji statyba yra: Gamtiniai ištekliai – protingas naudojimas ir gamtos išteklių vartojimo mažinimas (vandens, energijos, medžiagų). Užterštieji ištekliai – išteklių saugojimas, teisingai, efektyviai ir atsargiai vartoti išteklius, kurie yra užterštumo rizikoje, pavyzdžiui, žemė, vanduo, oras ir t.t. Vidinės aplinkos kokybės gerinimas.

Iš siauresnės, verslo sektoriaus (privatūs ir viešieji iniciatoriai) perspektyvos, žalioji statyba reiškia taupymą ir ekonominę naudą: Taupymas – energijos ir vandens taupymas, eksploatacijos sąnaudų ir išlaidų mažinimas. Padidintas našumas – darbuotojų / gyventojų / studentų darbo našumo pagerėjimas. Geresnis įvaizdis - įmonės / institucijos / kaiminystės įvaizdžio gerinimas – aukštesnė vertė. Aukštesnė vertė – aukštesnė turto ir nuomos vertė, daugiau galimybių nuomoti ar parduoti turtą.

Kaip? “Kaip?“ kilo iš daugelio temų ir klausimų. Mums reikia atsižvelgti į visas aplinkos keliamas sąlygas ir klausimus – žemės, vandens, energijos, medžiagų ir gyvenimo kokybės. Naudodami pažangius analizės metodus tirti aplinkos sąlygoms, tokioms kaip, klimatas, temperatūra, vėjas, įtraukiame juos į projektavimo ir technologijų sprendimus, siekiant optimizuoti finansinius, veiksmingumo ir žaliuosius reikalavimus. Sėkmingas žaliasis projektas reikalauja racionalaus įvairių metodų ir sprendimų pritaikymo, kartu su integruotu planavimu nuo pat projekto pradžios, įtraukiant architektus, inžinierius, konsultantus ir verslininkus, kurie atsineša su savim žaliąją viziją ir ekonominius svarstymus.

PARTNERIAI IZRAELYJE - WAWA WWW.GBWAWA.COM

WAWA - tai žaliosios statybos konsultavimo ir projektavimo kompanija. WAWA teikia patvariosios statybos konsultavimo ir projektavimo paslaugas, koordinuoja ir vadovauja žaliesiems projektams bei tvarko „Žaliosios statybos“ sertifikatus.

“Žalioji statyba“ susijusi su plataus spektro statinio elementais ir jo aplinka. “Žaliasis dizainas“ reikalauja projektuotojų ir konsultantų integracijos, koordinacijos ir navigacijos, žaliosios sąvokos realizacijai ir projekto įgyvendinimui.

WAWA’os privalumai pasireiškia didele architektūrine ir technologine patirtimi su plačia ir išsamia projekto vizija, kuri suteikia optimalius, efektyvius ir atitinkamus „žaliuosius sprendimus“ kiekvienam projektui. Mes turime architektūrinės patirties projektuojant šimtų tūkstančių kvadratinių metrų ploto gyvenamuosius pastatus, pramonės, prekybos ir biurų pastatus, pavyzdžiui, IBM Buveinės, Ness Technologies, Harel draudimo kompanijos buveinė, Mokslo ministerija ir pan.

Mūsų technologinė patirtis susideda iš gilių žinių apie energetikos rinką ir atitinkamas technologines programas, kurių reikia žaliosios statybos ir energijos efektyvumui. WAWA taip pat yra akredituota narė- USGBC - LEED Žalioji asociacija, ir IISBE – "Žaliosios statybos koordinatoriai” (Izraelio Standartų Institutas), kartu numato būtiną ir visapusišką viziją patvarumo srityje.

WAWA sertifikuoja žaliosios statybos projektus pagal IISBE - SI5281 ir LEED vertinimo sistemą. Įskaitant planuotojų ir konsultantų mokymus ir administracinio proceso valdymą tarp verslininkų ir sertifikavimo įstaigų.

Sam Alfassy: WAWA įkūrėjas, kompiuterių inžinierius, atsakingas už technologinius sprendimus ir žaliosios statybos ekonomines analizes. Turintis ilgametę patirtį, vystant ir realizuojant didelių kompanijų pažangių technologijų sistemas (Enel-Italy, EDF-France, AirTel - India, NYNEX – NY). Specializuojasi automatikos ir energetikos infrastruktūroje (protingas tinklelis), siekiant abipusio, produkcijos ir vartojimo lygio, efektyvumo pramonėje ir privačiame sektoriuje. Taip pat turi patirties įgyvendinant ir skatinant tyrimų ir vystymo projektus susijusius su pažangiais pastatais.

Yuval Shem-Ur: WAWA įkūrėjas, architektas, turintis didelės patirties zonavimo planuose, kuriant aplinką, projektuojant aukštus pastatus ir individualius gyvenamuosius namus, komercinius centrus, pramoninius pastatus, biurus ir viešbučius. Yra sukūręs daug verslo paskirties pastatų interjerų. Yuval'is taip pat turi didelės patirties vadovaujant projektavimo procesams, dirbant su didelėmis konsultantų komandomis prie sudėtingų projektų. Klientai ir projektai, tokie kaip: IBM – buveinė Izraelyje, Ness Technologies, EL-AL – Oro uostai, Harel draudimo kompanija, Lubinski - Citroen Peugeot, Motorola, HOT- cable TV , Leumi Bankas, I.E.C Telecom kompanija , Ministry of Housing, Afridar ir dar daugiau.